Dažna žmonių užklausa, kai ateina į individualią sesiją: „PADARYK TAIP, KAD NEJAUSČIAU PYKČIO!”. Sakau: „Atsiprašau, bet to padaryti NEGALIU! Ką galiu, – tai galiu padaryti TAIP, KAD TURĖTUM RYŠĮ SU PYKČIU, IR KAD JIS TAPTŲ DRĄSA GYVENTI SAVO GYVENIMĄ!”. Tikrai yra buvę keletas kartų, kai su žmogum tiesiog atsisveikinom net nepradėję sesijos.
Pyktis – nors daugeliu atveju – gynybinė, kitus jausmus maskuojanti emocija, visgi yra viena iš BAZINIŲ EMOCIJŲ (pyktis, baimė, liūdesys, nepasitenkinimas (arba pasišlykštėjimas), džiaugsmas, entuziazmas (arba susidomėjimas)! Jeigu nejaučiama kuri nors emocija – žmogui reikalinga pagalba. Taigi, problema ne tada, kai žmogus jaučia, problema tada, kai žmogus – nejaučia!
Slopinamas pyktis VIRSTA NUOLATINE PYKČIO BŪSENA! Energetiškai – t.y. tampame tuo, ką atstumiame, nepriimame. Pavyzdys, kaip iš senosios animacijos: „Drakonas nugalėjo! Tegyvuoja drakonas!”
NEIŠJAUSTI, NEPAŽINTI, NEPRIIMTI, ATSTUMTI jausmai tampa griaunantys, nes jie tampa “šešėliniais”. Ir jeigu jau kyla kitų smerkimas – tai labai aiškus vidinio kritiko braižas – kad nesuvoktos kritikos ir pykčio visų pirma yra labai daug sau pačiam…
Verta „pažinti savąjį priešą”, kad sugebėtume pasirinkti kitaip, pasielgti kitaip (kaip iš pasakėčios, kurį vilką: juodą ar baltą – pamaitinti) kad tuos jausmus TRANSFORMUOTUMĖM į drąsą gyventi!
Dažniausiai:
vyrai pykčiu gina liūdesį,
o moterys – liūdesiu maskuoja pyktį.
O ar žinojote:
Buvo laikas, kai iš vis nepykau.
Buvo laikas, kai sakydavau, kad pykstu, o girdėdavau atliepiant „Tu gi pykti nemoki!!!”
Buvo laikas – kai pati bijojau kitų pykčio.
Buvo laikas, kai pykau ir jausdavau gėdą ir kaltę, kad pykstu. „Purvi jausmai”.
Buvo laikas, kai jau pykdavau sproginėjanti , ir tuomet girdėdavau atliepiant „Kokia nenormali, nėra čia ko pykti!”. Taip pasireikšdavo užslopintų/sukontroliuotų emocijų šešėlinė pusė.
Buvo laikas, kai pyktis peraugo į nesąmoningą kerštą, ir jausdavau malonumą sarkastiškai pasijuokti iš kitų, kai kitiems neatrodė juokinga. Pyktis perėjo į pasyvią agresiją.
Buvo laikas, kai pykau ant savęs, ir tuomet kūną surakindavo „nervų šaknelių uždegimas” – radikulitas. Pyktis buvo nukreiptas į save. Šiandiena dėkoju, kad tik tiek, mat turiu ne vieną klientą, kurio vidinis pyktis reiškiasi savinaika per autoimunines ligas, mat pykčio kryptis – į vidų.
Buvo laikas, kai jutau savyje tiek daug pykčio, kad labai daug dirbau tiek protiškai, tiek fiziškai, ir kuris (pyktis), tik dabar suprantu, kaip energija ir vidinė drąsa padėjo man pradėti kurti savo nuosavą gyvenimą ir pradėti savo veiklas.
Pyktis – tai ir susierzinimas, ir sarkazmas, gali pereiti į nesąmoningą kitų pažeminimą arba atsitraukimą, ignoravimą.
Pažįstu keletą žmonių, kurie be ausinukų ar be televizijos šurmulio negali gyventi nei dieną, nei naktį. Juos erzina ne tik išorinė aplinka. Tokie žmonės dažnai sako, kad “viskas erzina”, viskas nervuoja”. Šie išsireiškimai – tai taip pat pykčio raiška. Ir to priežastis – tikrai ne viena.
Viena jų – tai savęs nepažinimas ir nejautimas – kai žmogus kamuojamas daugelio minčių – kaip vidinių balsų – kurie kelia vidinę įtampą, pereinantį į pyktį sau ir kitiems. Tuomet išorinis triukšmas iš ausinukų ar televizoriaus lyg NUKREIPIA DĖMESĮ. Ir tai yra pabėgimo nuo savęs mechanizmas, arba saviapgaulė. Bet kartu – tai, ir tam tikra prasme – SAVIREGULIACIJA, nes kol žmogus nesimoko pats apie save, per gyvenimą susiformuoja DISOCIACIJOS mechanizmas, bent jau taip gelbstintis psichiką nuo perdegimo.
Dar kita priežastis – tai kaip tik hyperjautrus jautimas. Bet tuomet žmogus dar irgi savęs nepažįsta ir negeba valdyti savo jautrumo, dažnai įkrisdamas į kitų žmonių ar bendros aplinkos emocinį lauką.
Priežasčių yra ir daugiau. Bet tai jau būtų kito straipsnio tema.
Daugelis pažįsta pykčio emociją, energiją – kaip griaunančią, destruktyvią, keliančią vidinę sumaištį, ligas arba kaip keliančią konfliktus ir smurtą.
Taip, tikrai yra žmonių, turinčių nevaldomų pykčio protrūkių ir agresijos nevaldymo, priskiriamų liguistoms būsenoms ir psichikos sutrikimams, tokie kaip paranoidinis pykčio tipas ar asocialaus pykčio tipas. Šiems žmonėms reikalingas mokymasis išlieti pyktį jo nekurstant….
Ir taip, nesuvoktas, nepripažintas pyktis, kai yra daug baimės jausti jausmus – sukelia labai daug nerimo.
Ir taip, nesupykus – negali iš tikrųjų atleisti – tuomet kaupiasi nuoskaudos. Dažnai žmonės, esant pasikartojančiai situacijai piktai sako, „Keiskim temą!, „Jau atleidau! „, „Vėl apie tą patį!”. Tai transliuoja nuneigtas PYKTIS! Tikru atleidimu čia tikrai nekvepia….
80’s-90’s metais Japonijoje kai kuriose kompanijose bei vėlesniais metais – Kinijoje ir kitose šalyse, buvo įrengti “frustracijos kambariai” arba dar kitaip vadinami “streso paleidimo kambariais” didelę įtampą patiriantiems darbuotojams, siekiant užtikrinti darbuotojų emocinę gerovę bei gerą mikroklimatą. Šiuose kambariuose darbuotojai galėjo išreikšti pyktį fiziškai ir saugiai, kad ir pamėtydami strėlytes ar padaužydami bokso kriaušę. Tačiau buvo pastebėta, kad jei ant bokso kriaušės būdavo užkabinama pvz. “boso” nuotrauka – tai kaip tik darbuotojui nepadėdavo išlieti pykčio, o kaip tik jį pakurstydavo, ir darbuotojui formuodavosi priklausomybė agresijai, ir į tą kambarį užsukdavo dažniau. Šis pavyzdys tik parodo, kad vis dėlto PYKTIS KAIP ENERGIJA – gali būti panaudojama dvejopai. Tad ne veltui yra sakoma, kad tik SĄMONINGUMAS ir savų tikslų bei vertybinio pagrindo suvokimas, gali padėti pasirinkti, kaip panaudoti vidinę energiją: kaip griaunančią, ar kaip kuriančią! Kaip vidinę GALIĄ, ar kaip IŠORINĘ JĖGĄ.
Yra ir KITA PYKČIO PUSĖ! Tai DRĄSA VEIKTI ir sveikas pasirūpinimas savimi ir kitais!
Pyktis gali būti ir labai kūniškas, savas – kai kūnas siunčia signalą apie nepatenkintą kūnišką poreikį:
Bet kodėl šiandiena tiek daug rašau apie pyktį!?
Nes dalyvavau seminare, ir buvau nustebusi į grupės reakciją, kai visi sutartinai su baime šūkavo „O Dieve! Pyktis!!! Va dabar tai bus!!!”
MES BIJOME TO, KO NEPAŽĮSTAME”. Ir dažnai įsivaizduojame, turime įsitikinimų ar net vertybinę sistemą, kad PYKTIS – t.y. blogis. Kad „pykti negražu”, „pykti nesveika”, „pikta moteris – tai ragana”, pyktis griauna, pyktis – tai konfliktai, pyktis – tai agresija, pyktis – tai pavojus kitiems.
Taip. Pyktis tikrai „demonizuojasi” – nepažintas!
Ir įdomiausia tai, kad pati jau turėdama ryšį su Pykčiu, bent jau vakar, dar kartą patyriau, kaip mes:
Kas man padėjo pradėti turėti ryšį su pykčiu?
Vienu sakiniu atsakyti negaliu. Dar pati esu tame kelyje ir atrandu vis naujus suvokimus apie pyktį – kaip drąsą kalbėti viešai.
Tai kelionė – į savęs priėmimą, ryšyje ir su kūnu, ir su mąstymo programomis bei emociniu raštingumu…
Paminėsiu SVARBIAUSIUS DALYKUS:
Mokomės Sąmoningo kvėpavimo/ rebefingo praktikose antradienio vakarais, taip mokantis savistabos, kai kvėpuojant tampame SAVĘS STEBĖTOJAIS :
Mano pačios kepenų valymo būdas ir patyrimai aprašomi blog’e:
Kepenys bei Tulžis – tai ir yra organai, kurie psichosomatiniu požiūriu yra tiesiogiai susiję su pykčio emocija.
Kalbant apie pyktį, vyrams labai padeda sportas, fizinė veikla. Moterims – taip pat dažnai fizinė veikla – namų ar sodo tvarkymas.
Tačiau vis nustembu, kai randame unikalų pykčio išreiškimo būdą: ne tik destruktyvųjį – vidinį griovėją, o ir poreikį sukurti kažką naujo – vidinį kūrėją: pvz plėšyti senus rankšluosčius ir iš jų supinti durų kilimėlius, išardyti seną megztinį ir numegzti naujas kojines, sudaužyti senas lėkštes ir suklijuoti naujas mozaikas.
Taigi, taip, kad kiekvienas pozityvas gali turėti neigiamą pusę, ir kiekvienas negatyvas – gali turėti pozityviąją! Iš aukštesniojo lygmens – viskas yra Vienis, ir nėra nei negatyvo, nei pozityvo. Viskas reikalinga! Pažinus savąja patirtimi ir suvokus savas pamokas, energija leika ta pati, tik keičiasi būvis, t.y. vidinė būsena.
Pažintas pyktis gali tapti drąsa pradėti veiklas, kurios jau seniai atidėliojamos. Vyrai taip pat, gebėdami turėti sveiką ryšį su pykčiu – kaip drąsą veikti – gali puikiai kurti verslus ir siekti tikslų.
Žmonės, kurie jaučia emocijas ir turi ryšį ir su pykčiu – jie moka sveikai ir išmintingai jį išreikšti: jis kaip tik pagrindas pagerinti santykius, padėtį visuomenėje bei profesinėje veikloje. Mane puikiai supras sportininkai. Jie net dažnai naudoja posakį „Sportinis pyktis” – padedantis pasiekti laimėjimus.
Išmintingai išreikštas pyktis stiprina intelektą ir skatina kūrybiškumą.
Nors 21 amžius, tačiau psichikos sutrikimų ir psichinių bei fizinių ligų tik daugėja. Taigi, ir čia gali padėti pyktis! Radus sveiką ir kūrybingą būdą išreikšti, išveikti pyktį – tai puiki profilaktika būti psichiškai sveikam. O nuolat tvardant pyktį – galima susirgti.
Slopinamas pyktis VIRSTA NUOLATINE PYKČIO BŪSENA!
Sadizmas ir neapykanta, pyktis, agresija – iš kūne sukaupto pykčio. Ir tuomet bet koks neigiamas jausmas gali pažadinti raumenyse įkalintus jausmus. Va taip meilė virsta įtūžiu, ir visas įsiųtis nukreipiamas į artimus žmones (dar vadinamas smurtas artimoje aplinkoje). Tai yra ir psichologinio perkėlimo pavyzdys.
Slopinant pyktį – mažėja protiniai gebėjimai, taip dingsta atmintis (pvz. senatvinė demencija, alzheimeris).
Harmoningame ryšyje su visomis emocijomis ir savomis patirtimis – tampame vientisi!
Galim piktintis globaliniais konfliktais, ir galime pažinti vidinius konfliktus, dažnai kylančius ir iš to pačio savojo pykčio nepriėmimo. 
Na, ir žinutė tiems, kas prašo nuimti “prakeikimus”. Turbūt nėra didesnio “prakeikimo”, kurį mes patys sau iš nesuvokimo ir užsidedame. Taip, būna “giminės prakeikimų”, tačiau už to tikrai slypi priežastys, jos gali būti sprendžiamos konsteliacijų metodo pagalba. Bet pirmiau pradėkime nuo savęs ir paprasčiau: tiesiog pažindami SAVE ir mokydamiesi emocinio raštingumo ne tik teoriškai, o ir tas žinias taikydami praktiškai visų pirma savo paties gyvenime.
Tebūnie Savame Vidiniame Pasaulyje ir VISAME PASAULYJE būna daugiau TAIKOS
Šiltai,
Subasmenybių psichologė ir kūno psichoterapijos praktikė
Kristina Naruševičienė
Literatūros sąrašas:
1. Gunter Scheich „Pykti sveika!”
2. H. & S. Stone „Prinimaja svoego vnutrennego kritika” (Priimant savo vidinį kritiką)
3. Alexander Lowen „Depresija ir kūnas. Veiksmų planas”.
4. Marc Brackett „Leidimas jausti”
5. Lisa Feldman Barrett „How Emotions are Made. The Secret Life of the Brain”
6. Hilary Jacobs Hendel „Tai ne visada depresija”
7. Prof. Ed Tronick ir Dr. Claudia M. Gold „Nesutarimų galia”
8. Kristina Grof „Zhazhda celnosti”
9. Bessel Van der Kolk, M. D. „Kūnas mena viską”
10. Albert Ellis, Raymond Chip Tafrate ” Kad pyktis tavęs nevaldytų”
11. Hainer Steckel “IIBA -International institute of bioenergetic analysis” mokymų medžiaga
12. Svetlana Smertjeva, autorinės programos ciklo „Pažink save” mokymų ir praktikų medžiaga
