Apie sąmoningą kvėpavimą kasdienoje.

„Sakuros kelias” įkūrėja, kvėpavimo instruktorė LNK laidoje

„Labas vakaras Lietuva”, 2024-10-09 (21:10-29:30 laidos minutėse) labai trumpame pokalbyje apie sąmoningą kvėpavimą, prisilietėme prie prigimtinio cirkuliacinio kvėpavimo. Video nuoroda Facebook „Labas vakaras Lietuva” paskyroje: https://www.facebook.com/share/v/kcJahnpaY3C7fk8v. Visos LNK laidos „Labas vakaras Lietuva” nuoroda lnk.lt tinklalapyje: https://lnk.lt/labas-vakaras-lietuva, pasirinkti 2024-10-09 datą.

Laidoje pateikiama informacija tesudaro vos 0,01 proc. apie sąmoningą kvėpavimą ir įžangą į rebefingą. Šiame straipsnyje pristatomas SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS ir jo pritaikymas kasdienoje, pailiustruojant realiais pavyzdžiais, papildantis laidoje pateikiamą informaciją detaliau.

Juk visi kvėpuojame. Tik ar žinome kaip dar galime panaudoti kvėpavimą savo gyvenimo kokybei?

Taip, visi kvėpuojame. Kvėpuojame be išimties. Dažnas apie kvėpavimą net nesusimąstome, nes tai tiesiog „automatinė” ir gyvybiškai svarbi funkcija. O kiek atkreipiame dėmesį į savo kvėpavimą? Nebent kai užgula nosį, randasi sloga ar kitos respiratorinės ligos. Na, dar kai sportuojame ir pavargstame, padūstame lipdami laiptais ar nuilstame ilgesnėje kelionėje, arba kai patiriame stresą moksluose, darbiniuose iššūkiuose. Tuomet tikrai dažnas atkreipiame dėmesį, kad būna sunku kvėpuoti, pavargstame, dingsta jėgos.

O kaip jį, kvėpavimą, pritaikyti gyvenimo kokybei – težino retas. Visi turim „vėją” po nosimi – instrumentą – kuris nieko nekainuoja, tačiau turi neįkainojamą vertę, ypač kai sužinom ir išmokstam jį panaudoti kasdieniame gyvenime.

Rytų išminčiai sako, kad kiekvienam žmogui duotas tam tikras kvėpavimų skaičius, tad kvėpuojant giliau, kvėpuojama ilgiau. Tai įtakoja ir ilgaamžiškumą. Paprastai vaikai kvėpuoja taisyklingiau – tai yra labiau subalansuotai. Patikslinu – kad sąmoningo kvėpavimo apimtyje – TAISYKLINGAI, t.y.:

  • kai įkvėpimas ir iškvėpimas daug maž vienodos trukmės
  • kai kvėpuojama be pauzių
  • kai praktikos metu įkvėpimas šiek tiek energingesnis nei paprastai kvėpavimo nestebint
  • kai iškvėpimo metu akcentuojamas leidimas sau iškvėpti nekontroliuojant, su atsipalaidavimu
  • kai sąmoningai stebimas pats kvėpavimo procesas ir kylantys pojūčiai

Šiame straipsnyje nekalbama apie taisyklingumą kvėpuojant diafragminiu ar pilviniu kvėpavimu. Pilvinis kvėpavimas randasi natūraliai, pakvėpavus ritmingai ir cikliškai be pauzių – kai atsipalaiduoja įtampos, atsipalaiduoja ir pats pilvas – dažnai jau kaip pasekmė. Pilvo atsipalaidavimui įtakos turi diafragma. Taip, yra kvėpavimo ir fizinės parengties praktikų, kai tai daroma valios ir pastangų įtakoje. Kvėpuojant sąmoningai, eliminuojama pastanga, nekeičiami nei sukilę jausmai nei kūno pojūčiai. Tuomet nelieka vidinės prievartos ir įsitikinimų, kaip turi būti kvėpuojama taisyklingai ar netaisyklingai, kvėpavimas kasdienoje tampa lengvesnis.

Svarbiausia: kvėpuoti su atsipalaidavimu, su lengvumu, ir subalansuotai – cikliškai, be pauzių. Tokia yra siekiamybė.

Ar yra kasdienoje teisingas ar neteisingas kvėpavimo būdas?

Jeigu esame sveiki ir energingi – lyg nieko savo kvėpavime ir nereikėtų keisti. Tuomet tikrai nereikia dirbtinai galvoti, ar teisingai ar neteisingai kvėpuojama. Gal net būtų neteisinga vertinti kvėpavimo teisingumą. Teisingumas – pirmiausiai apie sąmoningumą.

Pavyzdžiui esant fiziniam skausmui kūne, giliau įkvėpti net bus per sunku, kvėpavimas taps paviršinis, nesinorės nei įkvėpti, nei iškvėpti. Tačiau prisiminus kvėpavimą – kaip pirmąją pagalbą, rekomenduojama savo kvėpavimu fizinį skausmą pirmiau iškvėpti. Įkvėpimas gausis natūraliai ir susibalansuos kvėpavimo ritmas, kuris su kiekvienu paskesniu sąmoningu įkvėpimu rasis natūraliai. Taip, galima turint žinių nuo pirmojo įkvėpimo pradėti taikyti jas praktiškai, ir stengtis įkvėpti giliau ir iškvėpti atpalaiduotai. Tačiau iš patirties sakau, kad labiau pavargsime, nei atsiplaiduosime, dirbtinai sukurdami papildomas įtampas ir taip jau skaudančiame kūne. Ką daryti? Skausmo atveju pirmiau iškvėpti, įkvėpimas ateis savaime. Ir po truputį, bestebint kvėpavimą, pradėsime pastebėti, kad jis tampa panašios trukmės tiek įkvepiant, tiek iškvepiant.

Na, o kaip atrodytų sąmoningas kvėpavimas – kaip rytinė ir energijos pasipildymo priemonė? Tuomet akcentuojams labiau įkvėpimas t.y dėmesys ir energingumas labiau skiriamas įkvėpimui, lyginant su iškvėpimu. Šią praktiką bei gyvenimišką pavyzdį pristačiau ir LNK laidoje, kai vyresnio amžiaus žmogus, palankęs kvėpavimo sesijas jas pradėjo taikyti kasdienoje rytais. Jo istorija tokia: suskambus žadintuvui, papildomai nustatydavo skambutį dar 10-čiai minučių, ir per tą laiką sąmoningai kvėpuodavo prigimtiniu ciklišku kvėpavimu 5-5 sekundžių ritmu be pauzių. Žmogus džiaugėsi padidėjusiu gyvybingumu ir susireguliavusiu kraujospūdžiu. Tik primenu, kad nebūtinai kvėpavimas turi būti atliekamas gulint. Tai galima atlikti ir kitokioje pozicijoje. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad jei vartojate gydytojų skiriamus vaistus, o kvėpavimas įtakoja savijauta, visgi prieš mažinant vaistų dozes ar juos nutraukiant, būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju.

Ką reikalinga žinoti apie kvėpavimo trukmę pradedantiesiems?

Pradedant kvėpuoti Sąmoningu kvėpavimu arba rebefingu, reikalinga žinoti tai, kad jei kvėpuojama ilgiau negu 10 minučių, rekomenduojama tai daryti atsigulus, tuomet labiau atsipalaiduoja diafragma, kvėpavimas tampa gilesnis, bei po kvėpavimo praktikos rekomenduojama integracija, t.y. apytiksliai tiek laiko, kiek buvo kvėpuota aktyviau, kvėpavimas nuraminamas, kvėpuojam įprastai stebint kas vyksta su mintimis, emocijomis, fizinio kūno pojūčiais ir integruojama prikvėpuota nauja energija. Ką tai reiškia, detaliau rasite apie kvėpavimo stadijas – šalinimą, susibalansavimą ir pasipildymą – straipsnyje „Laimingas žmogus kvėpuoja pilnais plaučiais”.

Subtilūs niuansai, kurie ir nulemia kvėpavimo taisyklingmą kiekvienu atveju skirtingai. Dar pavyzdys, kai žmonės jau yra girdėję apie taisyklingą arba pilną diafragminį įkvėpimą, arba taisyklingą kvėpavimą kvėpuojant pilviniu kvėpavimu. Jeigu šie kvėpavimo būdai ir praktikos padeda jaustis sveikiems ir laimingiems, šaunu! Atkreipiu dėmesį, kad sąmoningas kvėpavimas daugiau kaip apie oro ir energijos srauto balansą ir dėmesingumą pačiam kvėpavimo procesui.

Rebefingas – retai naudojams žodis. Lietuvoje daugiau naudojamas sąmoningo kvėpavimo apibrėžimas. Tačiau pasaulyje angl. „rebirthing” – gana žinoma kvėpavimo technika, nors savo kilme kilusi iš Indijos dar senovinių ajurvedinių praktikų kaip prigimtinis cirkuliacinis kvėpavimas, visgi pasaulyje nuo praeito amžiaus septintojo dešimtmečio išpopuliarinta amerikiečių Leonardo Oras ir Dano Brule pasauliui labiau priimtinu pavadinimu – rebefingas. Ir šio žodžio reikšmė – ne tik „gimti”, „atgimti”, bet „kūdikiškas kvėpavimas” ir „antrasis gimimas”. Būtent ši paskutinė sąvoka ir apeliuoja į sąmoningą kvėpavimą bei gimimo kasdien momentą, kai sąmoningai prisimename kvėpavimą ir panaudojame jį savo gyvenimui ir kiekvienai naujai dienai.

Kvėpavimas – gyvenimas. Kvėpavimas – energija. Nėra kvėpavimo – nėra gyvenimo. Nėra kvėpavimo – nėra kūno.

„Kaip kvėpuoji – taip ir gyveni”

O tai kur dingsta šis kvėpavimas ir prisiminimas?

Vos ne kiekvienas, pradedant nuo mažų dienų: ir pavargstame, ir pasijaučiame nelaimingi, ir susergame, ir atsakomybių kasdienoje gana daug, ir išūkių. Streso tikrai pakanka kiekvienai dienai, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Visas dėmesys atitenka kasdieniai rūpesčiams ir išūkiams. Tuomet, kai kūnas ar gyvenimo aplinkybės pradeda siųsti ženklus, pradedama susimąstyti ir ieškoti sprendimų, kaip sau palengvinti sunkias būsenas, nemalonius pojūčius ir kiekvienam norėtųsi poilsio ir lengvumo. Kiekvienas norime kvėpuoti lengviau. Juk ir pasakymas yra – „Kaip kvėpuoji – taip ir gyveni”. Ir kvėpavimas ir yra – pirmoji pagalba. Dar vienas posakis – „Kai nežinai ką daryti – pakvėpuok”. O mes ką darome? Užstresuojame, susinerviname, supykstame, nusivertiname arba nuvertiname kitus, sukyla begalė jausmų… ir patys nebežinome ką daryti:) Dažniausiai ką darome – ieškome kitų energijos pasipildymo šaltinių – užkandžiaujame arba ieškome pramogų. Pamirštame, kad kvėpavimas yra mūsų pirminis energijos šaltinis!

Sąmoningumas – tai prisiminimas kvėpuoti ir dėmesingumas įkvėpimui ir iškvėpimui. Nes kur dėmesys – ten energija

Pasikartosiu: kai nežinai ką daryti – pakvėpuok! Dar padėtų „kūdikiško kvėpavimo” prisiminimas, juk visi kažkada mes buvome kūdikiais. Nekalbu apie komplikacijas, patirtas mamos ar kūdikio gimimo momentu, tačiau jei gimdymas sklandus, tikrai kūne randasi dalis prisiminimo – to prigimtinio cirkuliacinio kvėpavimo, kai įkvėpimas gana gilus, pilnas, ir gana harmoningas, jis gana cikliškas, be pauzių. Tokiame kvėpavime – nėra pauzių – nėra vertinimo, nėra pasvarstymų. Įkvėpavimas su entuziazmu, su smalsumu, ir su lengvumu. Iškvėpimas – leidžiant sau atsipalaiduoti, iškvėpti nekontroliujant, leidžiant kvėpavimo srautui lyg „ištekėti”. Galbūt iš pirmo žvilgsnio fiziškai gana primityvi raiška – tačiau subtiliai – dieviška besąlyginė būties būsena. Ją ir siekiama PRISIMINTI. Jeigu tai nepatirta ką tik gimus, kūne tikrai yra prisiminimas apie „kūdikišką” būseną dar būnant mamos įsčiose, nėštumo pradžioje tai tikrai.

Viso to mes nepamirštame, atmintis lieka. Tik ji giliai, po sluoksniais sunkių patirčių ir kadienių išūkių. Reikalingas sąmoningas dėmesingumas. Ir leidimas sau prisiminti kvėpuoti su lengvumu.

Laidoje, pokalbio metu susidaro įspūdis, kad tas pats kvėpavimo pratimas tinka tiek save tonizuoti, tiek save nuraminti nakčiai, pasiruošti miegui, užmigimui, kaip tai gali būti?”

Laidoje pristatomas tik vienas iš šimtų kvėpavimo metodų: t.y. prigimtinis cirkuliacinis kvėpavimas, kvėpavimu siekiant balanso: kvėpuojame be pauzių, o įkvėpimas ir iškvėpimas trunka tokį patį laiką.

5 sekundžių kvėpavimo pratimas be pauzių, kai įkvėpimas trunka 5 sekundes ir iškvėpimas trunka 5 sekundes – siūlomas neatsitiktinai – balansui.

Jis unikalus tuo, kad kad pasiekus tokį 5-5 sekundžių kvėpavimo ritmą be pauzių, organizmas pats susibalansuoja. Ir jis tinka tiek organizmo aktyvinimui, tiek nusiraminimui, mat ne tik balansuojama simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos dalys, o ir turi didesnę prasmę – tai yra universalus ritmas, vibracija, kuri skatina vidinę išmintį ir ši ritmika artima visų pasaulio religijų maldų ritmui (4,5-5). Dar šis kvėpavimas ypatingai tinka žmonėms, mėgstantiems kontroliuoti, vadovauti, valdyti situacijas, perfekcionistams.

Tiems, kam norisi suprasti kvėpavimą ir jį įtakoti (kontroliuoti), norint sau sukelti intensyvesnes energijos antplūdžio formas: kvėpuokite 1-3 sekundžių ritmu, ar gylesnes atsipalaidavimo formas, kvėpuokite ilgiau nei 6 sekundžių ritmu. Detaliau aprašau savo straipsnyje „Laimingas žmogus kvėpuoja pilnais plaučiais” https://sakuroskelias.com/laimingas-zmogus-kvepuoja-pilnais-plauciais/

Atkreipiu dėmesį, kad sąmoningai kvėpuoti visą dieną tiesiog nepavyks. Tam reikalinga treniruotis, ir būtina savistaba. Reikalinga susiformuoti įgūdį. Ir net turint įgūdį, vis vien dienos metu viso dėmesio išlaikyti vien tik sąmoningam kvėpavimui tiesiog neįmanoma, mat dėmesingumą pagvelbia ir kiti mūsų pačių poreikiai, pojūčiai bei įtakoja aplinka, gyvenimiškos situacijos. Tačiau pakvėpuoti nors 10 minučių per dieną – jau būtų puiki praktika! Dienoje sąmoningo kvėpavimo pratimus galima ir suskaidyti: į du ar tris kartus į dieną, po 3 ar 5 minutes vienai sąmoningo pakvėpavimo praktikai.

„Kai nežinai ką daryti – pakvėpuok”

Kada ir kur sąmoningai kvėpuoti?

Galima pasirinkti vieną dienos metą arba pasirinkti pakvėpuoti ryte ir vakare. Galima sąmoningai kvėpuoti tris kartus per dieną po 3-5 minutes. Sąmoningai kvėpuoti galima sėdit, stovint, vaikštant, gulint. Namuose, darbovietėje, gamtoje.

Pradedant sąmoningai kvėpuoti, rekomenduoju ne tik kvėpuoti, bet ir stebėti kvėpavimą. Ir jeigu yra galimybė, lengviau susikoncentruoti padės rankų uždėjimas ant kūno, stebint krūtinės ir pilvo pokyčius kvėpuojant. Na, o jei stovite ar sėdite, rekomenduojama įsižeminti: pėdos ant žemės. Taip dar lengviau iš kūno iškvėpuoti jaučiamą įtampą, jos neatsikratant, o tiesiog ja kvėpuojant ir stebint. Įsižeminus mažiau patiriami kančios ar sunkumo pojūčiai.

Na, o jau turint kvėpavimo praktikų patirties, pradedama sąmoningai kvėpuoti vis ilgėliau.

Kodėl jūs laidos metu prieš darant kvėpavimo praktiką užakcentavote, kad „nosis” skirta kvėpavimui?

Jei pastebėtumėm savo kvėpavimą dienos metu, ypač, kai dar darbo dienos eigoje atsiranda nuovargis, nustebtumėt, kad arba kvėpuojate labai paviršutiniškai, t.y. negiliai, arba kvėpuojate per burną.

Visų pirma – kvėpavimas yra energija, ir jei jos trūksta, randasi nuovargis. Visų antra, dienos metu kvėpuojantys per burną, bet to savyje nepastebintys žmonės, dažnai turi virškinimo problemų, netaisyklingą dantų sąkandį, miego metu knarkia.

Ką daryti? Dienos eigoje pastebėjus, kad kvėpuojama per burną, sąmoningai UŽČIAUPKITE BURNĄ, bet nesukąskite dantų, leiskite sau atpalaiduoti žandikaulį ir pradėkite kvėpuoti per nosį: tiek įkvėpkite, tiek iškvėpkite per nosį. Sąmoningame kvėpavime liežuvio padėtis burnoje neaktuali. Tai aktualiau kitoms joginio kvėpavimo praktikoms.

Jei kvėpuoti per nosį per sunku, iškvėpdami per nosį lyg vizualizuodami, įsivaizduodami, leiskite kvėpavimo „sunkumą” savo fiziniu kūnu per pėdas į žemę.

Taip pat, tiems, kas sako, kad sunku kvėpuoti per nosį, rekomenduoju James Nestor knygą „Kvėpavimas”. Joje pateikiama reali ir atvira pačio autoriaus istorija, kai jis sugebėjo atstatyti deformuotą sąkandį ir „užvešėjusius uždegiminius” kvėpavimo takus, vien tik kvėpavimo pagalba. Žinoma, tam prireikė ir žinių, ir laiko ir dėmesingumo ne tik kvėpuoti aktyviau, o ir sąmoningai pasirinkti kvėpavimą per nosį.

Mes visada turime pasirinkimą pradėti iš naujo: atstatyti kvėpavimą per nosį sąmoningai save stebint, po truputį plečiant savo kvėpavimo diapazoną, tik tam reikalinga skirti dėmesio. Nors 10 minučių sąmoningo kvėpavimo per dieną. Netgi galima suskaidyti šį laiką po keletą minučių per dieną.

Sąmoningo kvėpavimo praktikavimas tiesiogiai įtakoja tiek imuninę sistemą, tiek savijautą.

O jei kvėpuojame per burną?

Per burną atsitinka natūralūs tiek įkvėpimai, tiek iškvėpimai. Bet kvėpuoti per burną nuolat kasdienoje – nepatartina. Per burną, kaip natūralią kūno funkciją – atodūsį – paprastai išleidžiame įtampas, kurias sunku jausti fiziškai ar emociškai.

Per burną aktyviau įkvepiame dažnai žiovulio pagalba, kuris tikrai rodo nuovargį, bet ne aplinkai, o nuovargio signalą ir kvėpavimo poreikį siunčia nuosavas kūnas, ir kad jam gyvybiškai svarbu ir įkvėti, ir iškvėpti, nes trūksta energijos, tikėtina, kad dėl nesubalansuoto įkvėpimo ir iškvėpimo trukmės randasi deguonies ir CO2 disbalansas organizme.

Tad, tiek pažiovaukite, tiek atsidūskite su malonumu ir dėkingumu kūnui, nes jis instinktyviai gelbėjasi. Tiek atodūsis, tiek žiovulys yra labai išmintingos ir sąmoningos kūno funkcijos, kurių nereikėtų dirbtinai slopinti. Na, ir jos „neša žinutę” žmogui.

Dar vienas niuansas, kad per burną dažnai iškvepiame ne tik sunkias jausti įtampas, nuovargį, sunkius jausti jausmus, bet ir perteklinę energiją. Ir tai yra puiku, kai dar neturime tam įgūdžio. Tačiau išmokus tai savyje patebėti, ir pabandžius iškvėpti visa tai ką prieš ta minėjau sąmoningai per nosį ir leidus sau jausti kūne VISKĄ – sugrįžta antras kvėpavimas, randasi daugiau jėgų. Detalus tokio sąmoningo kvėpavimo panaudojimas puikiai žinomas sportinininkams, kineziterapeutams. Savo pavyzdžiu galiu pailiustruoti, kad prieš fizinį krūvį sąmoningai pakvėpavus 10-20 kartų kvėpuojant nosimi – ištvermingumas padidėja dvigubai.

Na, o praktikai, bet ne kasdienai, yra specialios kvėpavimo metodikos kvėpavimui per burną: tiek holotroponis kvėpavimas, tiek tas pats rebefingas, skirtas skausmo tematikai, kuriuos rekomenduojama praktikuoti ne dažniau nei kartą per mėnesį.

Kokiais atvejais dar galime panaudoti sąmoningą kvėpavimą?

  • Visų pirma – savo gyvenimo kokybei. Sąmoningai kvėpuojant randasi daugiau atsipalaidavimo.
  • Praktikuojant sąmoningą kvėpavimą – stiprinamas imunitetas, didinama ištvermė, susikaupimas.
  • Kvėpuojant sąmoningai – treniruojama diafragma, didinamas plaučių tūris. Tai įtakoja spartesnę medžiagų apykaitą ir greitesnę regeneraciją, aktyvinama virškinimo sistema.
  • Sąmoningas kvėpavimas – kaip emocinės speikatos palaikymo praktika, leidžianti ne tik iškvėpti sunkias emocijas, o ir pažinti jas, turėti su jomis ryšį.
  • Sąmoningas kvėpavimas kaip entuziazmo, įkvėpimo šaltinis, susikaupimo ar „savęs susirinkimo” praktika
  • Sąmoningas kvėpavimas – kaip greitas poilsis, restartas – dinaminė kvėpavimo meditacija – bet kurioje aplinkoje.
  • Sąmoningas kvėpavimas – kaip būdas, praktika, siekiant fizinės ir psichologinės sveikatos.
  • Sąmoningas kvėpavimas, kai dėmesys papildomai nukreipiamas į negaluojančias kūno dalis, papildoma savipagalba, savigyda.
  • Sąmoningas kvėpavimas pagelbėja sutrikus kraujotakai, kai šąla galūnės.
  • Sąmoningas kvėpavimas – gali pagelbėti sumažinti skausmą
  • Sąmoningas kvėpavimas gali pagelbėti užmigti, ar esant nemigai (5 sekundžių ciklas ir ilgesnis)
  • Kvėpuojant sąmoningai – gali būti „gydomas knarkimas”
  • Sąmoningas kvėpavimas gali pagelbėti paleisti emocines įtampas, kūne susikaupusias įtampas.
  • Sąmoningas kvėpavimas – tai instrumentas savęs pažinimui ir emocinio intelekto didinimui.

Laidoje paminėti du pavyzdžiai, o parodytas vienas. Kas liko už kadro?

Antrasis pavyzdys – atgarsis iš pradinukų klasės, kai praėjus kelioms savaitėms po kvėpavimo praktikų pristatymo, trečiokas papriekaištavo mokytojai, kad sąmoningai nepakvėpavo prieš kontrolinį ir jis patyrė daugiau streso ir atsiskaitė prasčiau, lyginant su tuo, kai prieš tai keletą kartų prieš kontrolinį, mokytojai visai klasei skyrus keletą minučių kvėpavimo ciklui, vaikas jautėsi ramiau ir užtikrinčiau.

Japonai sako, kad gyvenime būtina praktika. Tad rekomenduoju išbandyti įvairius kvėpavimo metodus, pajusti jų poveikį

Išbandykite ir patirkite sąmoningo kvėpavimo, rebefingo ir kitokias kvėpavimo praktikas, jų naudas patirkite patys. Pats kvėpavimas ir kvėpavimo praktikos – nesukelia nei skausmo nei nepatogumų. O jei kvėpuojant visgi sukyla – vadinasi TAI turite savo kūne ir psichikoje. Kvėpavimas – kaip lakmuso popierėlis parodo esamą kiekvieno žmogaus fizinę, psichologinę padėtį, tikrumą, ir dar daugiau.

Na, o pasidalinimų apie pokyčius, taikant sąmoningą kvėpavimą kasdienoje, su dėkingumu laukčiau elektroniniu paštu: [email protected]

Detaliau teoriškai apie kvėpavimo praktikas ir jų naudą galite sužinoti ir straipsnyje „Laimingas žmogus kvėpuoja pilnais plaučiais” www.sakuroskelias.com tinklalapyje.

Įkvepiame ir iškvepiame!

Šiltai, Kristina