Kepenų valymas

Kepenų ir tulžies valymo pagal Andrea Moritc metodą procedūros aprašymas bei asmeninės patirtys

„Tulžies akmenys“ po septintosios kepenų valymo procedūros. Nuotrauka K. Naruševičienė

Kai atlikau sau detoksikaciją pagal Andrea Moritc metodą – tikrai negalvojau, kad teks aprašyti savo patirtis “valantis kepenis ir tulžies pūslę”. Bet, kaip šiai dienai suprantu, niekas gyvenime nevyksta atsitiktinai. Ir mano patirtis, suvokimai gali kažką padrąsinti, paskatinti ieškoti alternatyvių sveikatinimosi metodų, o kažkam – galbūt – dar viena nuomonė – apsisprendžiant, kam gi patikėti savo sveikatą: toliau ieškoti ligų gydytojų kabinetuose, gerti tabletes, “gultis po peiliu”, ar visgi pasitikėti tuo savo nors ir silpnu, bet visgi NUOSAVU VIDINIU BALSU, kad galiu savo kūnui pagelbėti ir pats. Tikrai nenurašau šiuolaikinės medicinos, juolab, kad daugėja ir vakariečių gydytojų praktikuojančių ir rytų mediciną, matančių žmogų holistiškai. Šio straipsnio tikslas  – pasidalinti patirtimi ir paskatinti įsiklausyti į savo intuiciją priimant sprendimus.

Tikiu, kad mano gyvenimo istorija ir pasidalinimas patirtimi, įsiklausymas į savo kūno pojūčius, paskatins ar padrąsins labiau pasitikėti savo vidiniu žinojimu. O gal kažką net išgelbės nuo operacinės peilio. Žinau tik tiek, kad nesidalinti negaliu…

Mano istorija

Gimus pirmam vaikui, po 1,5 metų susirgau pogimdyvine depresija. Gydytojai sakė, kad normalu susirgti ne iš kart pagimdžius – tai individualu – ir taip, atseit, sužaidė mano hormonai. Buvau jauna, ką tik baigusi studijas universitete, mokslo žmogus – tiesmukai tikėjau gydytojais. Ir tas mano tikėjimas jais, su pertraukomis tęsėsi apie dešimt metų. Šalia depresijos jungėsi tokios ligos, kaip: migrena, stuburo skausmai, na, ir emociniai nuosmūkiai priešmenstruaciniu laikotarpiu.  Psichoterapijoje tik išsiverkdavau kaltindama kitus, kokia aš nelaiminga, kartą per dieną išgerdavau pačią mažiausią dozę antidepresantų, pasiklausydavau draugių ir pažįstamų istorijų, kad “kažkam blogiau, nei man” ir gyvenau „tipo normalų gyvenimą –  kaip visi“.

Mano domėjimasis psichologija prasidėjo daugiau nei prieš 20 metų, tada, kai laukiausi pirmojo vaikelio. Skaičiau literatūrą apie vaikų auginimo ir auklėjimo ypatumus, gvildenau santykių temas,  asmeninio augimo klausimus. Tačiau vis vien kažko trūko…

Pirmasis emocinis  lūžis įvyko, kai išvykau metams studijuoti į Japoniją 2005-2006 m. Šalia neįkainojamų džiugių patyrimų, išgyvenau ir labai daug skausmingų jausmų: kaltę, kad vyras liko mokslo metams vienas su vaiku, kaltę prieš keturmetį sūnų, vienišumą, liūdesį, baimę, kad “sugrius gyvenimas”… daug visko. Tik tada aš dar nelabai suvokiau, ką su tais jausmais daryti. Prisiskaičiusi populiariosios psichologijos straipsnių apie pozityvų mąstymą – keičiau niūrias mintis teigiamomis ir toliau slopinau savo skausmingas emocijas antidepresantais.  Trumpai tariant – neleidau sau jausti to, kas buvo nepatogu jausti.

Antrasis emocinis lūžis įvyko, po aštuonerių metų, kai jau antrąjam sūnui ėjo ketvirti metai. Tada, pamenu, jis priėjo prie manęs, dirbančios kompiuteriu, paėmė rankytėmis mano veidą, atsuko į save ir nusivylusiai pasakė: 

– Mama, tu manęs negirdi….

Supratau, kad negyvenu savo gyvenimo, tačiau vis vien kaltinau ką nors kitą – tuo metu darbą! Taigi, vietoj to, kad ieškočiau priežasčių savyje, keisčiau save – tiesiog pakeičiau darbą:) 

Trečiasis emocinis lūžis – trisdešimt šešerių metų – nugarą surakino skausmai. Bet ne šiaip skausmai, o tokie, kurie intensyviai tęsėsi tris mėnesius. Nors ir reabilitavausi tradicine medicina, įvairiais fiziniais pratimais stiprinau išsibalansavusius raumenis, tačiau paraleliai pradėjau daugiau gilintis į bioenergetiką – dvasinį stuburo gydymą, kuris atvedė prie “dialogo su balsais metodo”, gilinau meditacijos įgūdžius, į mano rankas sugrįžo psichologinė ir dvasinė literatūra bei praktikos, kurias, vis su pertraukomis ir smalsumu,  darydavau nuo 2008 m.

Ir ačiū šioms pamokoms, kurios mane atvedė į SAVE: atsakomybės prisiėmimą už savo gyvenimą, už savo fizinę, emocinę ir mentalinę sveikatą.

Pradėjau lankyti reguliarias konsteliacijas. Šios praktikos padėjo sustiprinti savo pačios ryšį su savo kūno pojūčiais. Pradėjau įsiklausyti, ką kūnas ir organai per įtampas, skausmus, nori man pasakyti. Pradėjau domėtis kūno metafizika, kvėpavimo praktikomis, taškiniu ir visteraliniu masažu, transpersonaline psichologija, kvantine fizika, pradėjau pati mokytis konsteliacijų praktikos (5 metų trukmės mokymosi patirtis), bioenergetiką pradėjau taikyti praktiškai, o vėliau ir dalintis savo turimomis žiniomis, pagelbėti kitiems.

Kaip aš sugalvojau “valytis kepenis”?

Na, visų pirma – tai prisiskaičiau literatūros, kad sveikos kepenys – tai tiesioginis ryšys su Dievu ir yra žmogaus antroji širdis:) Vyrai man paprieštarautų, pasakydami, kad visgi prostata – antroji širdis:) Na, bet ir jie turbūt sutiktų, kad “kepenys – širdies motina”.

Kita priežastis – nežinau kodėl, bet daug domėjausi organizmo valymo metodais, tačiau jų nepraktikavau. Ir iki tol (kepenų valymo), mano pagrindinės valymosi praktikos buvo disciplinuotas vandens gėrimas dienoje, kurį skaičiuodavau 30 ml vienam kilogramui kūno svorio, ir pirtys. Kadangi kūno svoris būdavo normalus pagal KMI (Kūno Masės Indeksas, parodantis santykį tarp kūno svorio ir ūgio), tai daug metų galvojau, kad man jau tikrai organizmo “valyti” nereikia –  tik palaikyti švarą:)

Trečioji  priežastis – labai moterims įprastos, netgi norma tampančios, ligos ligelės (dažni peršalimai, gerklės skausmas, sloga; dažni galvos skausmai ir jau minėta migrena su vėmimais tulžimi; stuburo skausmai; besiteršianti stresinė veido oda, kintanti depresyvi nuotaika, ypač priešmenstruaciniu periodu; gausios ir skausmingos mėnesinės).

Ketvirtoji priežastis – po konsteliacijų praktikų pradėjau labiau jausti savo kūną ir atsižvelgti į jo siunčiamus signalus.

Taigi, kaip suprantate, mano proto planuose visai nebuvo plano “kažką valytis”… Kol vieną dieną kalbėdama su meditacijas praktikuojančia moterimi, išklausiau jos pasakojimo, kaip ji savarankiškai “išsivaliusi” kepenis – ir jos gyvenimas pasikeitė. Prisipažinsiu – sudomino:) Ir kartu po pokalbio, jaučiausi lyg gavusi patvirtinimą apie savo vidinį žinojimą, kad ir mano kepenys trokšta švaros.

Taip į mano namus atkeliavo Andrea Moritz knyga „Unikalus kepenų ir tulžies pūslės valymas“.

Kas man buvo negerai su kepenimis? O gi, pasak gydytojų – nieko – viskas normos ribose. Tačiau man daugiau buvo negera su savimi ne fiziškai, o emociškai. Nors ir mankštindavausi, gerdavau vandenį, visgi rytais atsikėlusi jausdavau pykinimą, didžiulį nerimą, kol išlipdavau iš lovos, turėdavau ilgėliau pagulėti nuleidusi galvą žemyn, mat kraujo spaudimas būdavo nukritęs iki 90 mmHg sistolinis / 40 mmHg diastolinis. Kartą buvo fiziškai labai bloga per Kalėdas, mat suvalgius šprotų aliejuje, kilo gana dideli spazminiai kepenų skausmai, paburko pilvas kepenų zonoje. Po šio įvykio ir kreipiausi į medikus. Atlikus vidaus organų echoskopiją – gydytojų buvo pasakyta, kad matosi užsistovėjusios tulžies fragmentų tulžies pūslėje – o kepenų latakai – normos ribose. Kepenų fermentų tyrimai – pagal mano amžių normos ribose. Viena gydytoja pajuokavo: “Ne jaunyn einate!”.

Tačiau tai, kad domėjausi savo depresijos, besiteršiančios odos problematika, migrenos priepuoliais ir stuburo skausmais – visa tai vedė į holistinį požiūrį – kad kažkaip tai su visu tuo susijusios ir kepenys, ir kad „ten kažkas yra ne taip“… Nors gydytojai ramino, neapleido nuojauta, kad mano sveikatos sutrikimai gali būti susiję ir su kepenų funkcija.

Vienos pirmųjų asmeninės organų konsteliacijos metu, mano kepenų, kaip organo energijos, vietoje stovintis žmogus apibūdino, kad jaučiasi labai užterštas, lyg juodi taškeliai būtų nusėję visą kūną. Tai turbūt, per porą metų ligų problematikos ieškojimo maratone, buvo aiškiausias asmeninis vidinis pajautimas, kad man reikalingas kepenų valymas, ir jis tikrai padės. Patikėjau savo vidiniu balseliu.

Energingai susipirkau kepenų valymui reikalingas priemones (6 litrai obuolių sulčių; karčiosios druskos; greipfrutų, alyvuogių aliejaus) ir susiplanavau savaitgalį, kad galėčiau jį praleisti vienumoje.

Kaip vyksta kepenų valymo procedūra?

Aišku, kad protas nurimtų ir būtų aiški visa kepenų valymo metodika, pirmiausiai rekomenduoju perskaityti Andrea Moritz knygą kepenų ir tulžies pūslės valymo tematika “The amazing liver and gallbladder flush”  (skaitantiems rusų kalba “Удивительное очищение печени и желчного пузыря”. 

Daugiau informacijos galite rasti ir A.Moritz įkurto sveikatingumo centro internetiniame puslapyje: https://www.ener-chi.com Taip pat internetinėje erdvėje gana daug blog’ų visame pasaulyje, kuriuose žmonės dalinasi savo patirtimi ir pasiektais rezultatais, lygindami pasišalinusių akmenų tekstūras ir jų tikrumą.

Kartą viena pažįstama moteris, peržengusi ketvirtą dešimtį, pasidariusi kepenų valymą, parodė išėjusio vieno akmens nuotrauką. Jis buvo didesnis už šalia padėtą 2 eurų monetą. Nors jau ir turėjau valymosi patirtį, jos perklausiau, ar neskaudėjo ir ar nebijojo, kad akmuo valymosi metu užstrigs latakuose. Ji juokdamasi atsakė, kad nei skaudėjo, nei bijojo. O jos motina, chirurgė, barė ją, kad taip neatsakingai pasielgė: “ – O jei būtų užstrigę? – kaltinamai pyko ant dukters, kad nepasitarė“. Dukra atsakė, kad, jei būtų užstrigę, būtų buvusi reikalinga operacija, taip pat, kaip ir po keletos metų, akmeniui išoperuoti. O dabar operacijos nereikėjo.

Kepenų ir tulžies valymui pagal Andrea Moritc metodą, reikalingas pasiruošimas, jis trunka visą savaitę 

Visų pirma, tai valymosi savaitę labai svarbu išlaikyti vegetarinę mitybą. Jei jūs ne vegetaras  – vegetarinė mityba rekomenduojama, bet jei nepavyksta, pats svarbiausias dalykas – nevalgyti riebaluose keptų maisto produktų, geriau rinktis liesus troškintus produktus. Kepenys gamina tulžį, kuri, skaido riebalus, taigi suprantama dieta, kad mūsų valomi organai kepenys ir tulžies pūslė, valymosi laikotarpiu ilsėtųsi.

Dar labai svarbi antra sąlyga – nevartoti šaltų maisto produktų ir šaltų bei gazuotų gėrimų. Rekomenduojama valymosi savaitę nevalgyti ledų, negerti gėrimų, ką tik iš šaldytuvo. Rekomenduojama valgyti kambario temperatūros ir šiltus maisto produktus bei gėrimus.

Penkias dienas maisto pasirinkimas ribojamas tik riebumu ir temperatūra. Visa kitą – valgom įprastai.

Trečia sąlyga  – valymosi savaitę šalia suvalgomo maisto, kasdien išgerti po 1 litrą obuolių sulčių. Tik priminimas, kad obuolių sultys yra ne gėrimas, o maistas, taigi gyvą vandenį būtina gerti, kaip įprastai. 

Patogu pradėti valymosi savaitę pirmadienį, tuomet šeštadienį jau būnam pasiruošę pačiai procedūrai. Man buvo patogu nuo pirmadienio organizuotis valymą, derinant su darbais, bet jūs pasirinkite savaitės dienas pagal savo planus.

Šeštadienis.

Taigi, jei pradėjo sultis gerti pirmadienį, šeštadienio diena atrodo taip:

  • iki 10.00 valandos pusryčiaujame. Pusryčiams – avižinė košė be priedų ir be prieskonių.
  • iki 14.00 valandos išgeriame 1 litrą obuolių sulčių. Ir iki 14.00 valandos papietaujame. Pietūs – virti ryžiai ir garintos daržovės be prieskonių. Galima tik šiek tiek druskos, jei nesivalgytų. Bet turiu pastebėti, kad kas retai valgo garintas daržoves, jos tądien – ypatingai skanios.

Aišku, jei šeštadienį nesinori valgyti, galima ir nevalgyti. Man yra buvę ir tokių dienų. Tik labai svarbu išgerti tą litrą sulčių pirmoje dienos pusėje.

  • Nuo 14.00 valandos nebevalgome. Jei norisi, gurkšnojam vandenį.
  • 18.00 valandą išgeriame pirmąją karčiosios druskos tirpalo dozę 180 ml. Kaip ją pasigaminti? Vaistinėje, kurioje gaminami vaistai, iš anksto nusipirkite Karčiosios druskos arba magnio sulfato, arba angliškos druskos Epsom (tai yra vienas ir tas pats).

4 valgomuosius šaukštus karčiosios druskos užpilame 720 mililitrų vandens, plakame, kol Karčioji druska ištirps, ir padaliname į 4 lygias dalis po 180 ml. 

  • Taigi pirmoji dozė karčiosios druskos tirpalo šeštadienį 18.00 val, antroji  – 20.00 valandą.

Tirpalas gana kartus, kad nesupykintų, iš savo patirties, rekomenduoju gerti druskos tirpalą per šiaudelį, įkvėpti ir vienu įkvėpimu išgerti. Kam kartumo skonis tinkamas, karčiąją druską išgers su pasimėgavimu. Per savo 8 kepenų valymosi procedūras galiu tik pastebėti, kad kiekvieno valymosi metu mano skonio pojūčiai kito, ir jei kartą išgerdavau karčiąją druską labai lengvai, sekantį kartą pasirodydavo lyg “misija būtų neįmanoma”. Todėl šiaudelį po ranka tikrai verta turėti.

  • Jei per šeštadienį nepasituštinta, būtina pasidaryti žarnyno valymą klizma. Jei pasituštinama kasdien, ši procedūra nebūtina.

Kokia žarnyno valymo įtaka kepenų valymo sėkmei, atsakyti negaliu, todėl kad aš pirmuosius kartus, neįsiskaičiusi gerai instrukcijos, klizmas pasidariau. Vėliau neatlikinėjau. Mano pažįstami žmonės, darę kepenų valymą, klizmų nedarė, procesas vyko sklandžiai. Bet manau, kad kiekvienu atveju čia reikėtų savęs sąžiningai  paklausti, kokia mano žarnyno būklė ir kaip tuštinuosi dienos eigoje. Jei problemų su pasituštinimu nėra, tai ir kepenų valymo procedūros metu nebus kur akmenims užstrigti ir sukelti uždegimų žarnyne.

Tęsiu šeštadienio dienos eigą toliau:

  • 21.45 val išsispaudžiame greipfrutų sulčių ⅔ puodelio  ir pasiruošiame ½ stiklinės šaltai spausto aukštos kokybės alyvuogių aliejaus. Pasiruošiame švarų puslitrinį stiklainiuką su dangteliu ir jame sumaišome greifruktų sultis su aliejumi. Aliejų geriau rinktis tokį, kad neerzintų kvapas. Buvau nustebusi, išbandžiusi įvairių rūšių aliejų, kurie ypatingai kvapnūs, deja, bent jau man tie –  sunkiausiai gėrėsi.
  • 22.00 val. Pasiruošiam miegui, apsilankom vonios kambaryje, pasidedam aukštesnę pagalvę papildomai. Ir jau miegamajame sumaišome aliejaus ir sulčių mišinį. Kad aliejus susimaišytų su rūgščiomis sultimis, maišyti reikėtų dangteliu uždarytą stiklainiuką vartant iš lėto, bet 20 kartų. Šį sulčių aliejaus mišinį rekomenduojama išgerti per 20 minučių.

Sakau iš savo patirties, kuo greičiau išgersit, tuo bus lengviau. Pirmąjį savo mišinį išgėriau su tokiu pasimėgavimu, kad net buvau nustebusi savo skonio receptoriais. Tačiau ketvirtąjį kartą gėrėsi labai sunkiai, pykino, ir net prognazavau valymąsi ne labai sėkmingu, nes naktį mišinį išvėmiau. Tik visgi mano kūnas pašalino ne visą mišinį, nes ryte akmenų iš kepenų latakų išėjo. Taigi, grįžtant prie mišinio gėrimo, jei visgi labai pykintų, galima palaižyti medaus, tik pasiruoškit šaukštelį iš anksto.

Išgėrus mišinį, bent jau aš visada pasimeldžiu, labai aiškai suformuluoju intenciją –  leidimą kūnui apsivalyti ir paleisti tai kas nebereikalinga, kas atgyvenę, kas trukdo gyventi sveikai ir laimingai. Tikiu, kad intencija, vardan ko darome vienus ar kitus dalykus – yra labai svarbi. Minties galia!

Išgėrus mišinį būtina iš karto atsigulti. Gulėti rekomenduojama aukščiau nei įprastai pakelta galva, gulint ant dešinio šono. Verstis ant nugaros ar ant kito šono rekomenduojama tik po 20 minučių. Ir dar rekomenduojama nekalbėti. Kodėl gulėti laikant aukščiau pakeltą galvą, kodėl nejudėti ir nekalbėti? Ogi todėl, kad nesupykintų.

Sekmadienis.

  • Pamiegojus, sekmadienį atsikeliam 6.00 val ir išgeriam trečiąją dozę (180 ml) karčiosios druskos tirpalo. Jeigu norisi, keliamės, mankštinamės. Jei dar norisi pamiegoti, grįžtam į lovą ilgesniam poilsiui.
  • 8.00 val išgeriam ketvirtąją dozę karčiosios druskos tirpalo.
  •  10.00 val jeigu norisi, jau galima pusryčiauti. Pusryčiams – mėgstamų sulčių stiklinė. 

Toliau valgis įprastai. Labiau rekomenduojamas šiltas maistas, vegetarinis.

Turbūt daugeliui įdomu, kas vyksta naktį ir sekmadienio rytą. Naktį įprastai miegam. Per mano 8 kepenų valymosi procedūras buvo tik dvi nelabai malonios naktys: tai ketvirtoji, kai pykino, ir septintoji, kai išėjo didžiausias kiekis ir didžiausių akmenų iš tulžies pūslės. Pastarąjį kartą jutau, kaip pulsavo tulžies pūslė ir nemaloniais pojūčiais jutau, kaip „latakais juda/eina akmenys“. 

Vyras taip pat darėsi kepenų valymosi procedūras. Jis nors ir nepraktikuojantis specialių praktikų, tačiau sėkmingai išsivalęs kepenis. Ir miegodavo per valymosi procedūras gerai, ir valymosi metu skausmų ir didesnių nepatogumų nejautė. Vienintelis nepatogumas, kaip jis sako, tai sekmadienio diena, kai žarnynas atsilaisvina ir krenta akmenys. Tada, bent jau valantis kepenis dviese, svarbus faktorius, kad būtų pakankamai klozetų. Ir dar, valantis ne pirmą kartą, kūnas jau savaitės bėgyje gali reaguoti didesniu nei įprasta jautrumu, dirglumu, gali kilti pyktis, ypač jį slopinantiems, gali skaudėti galvą.

Ką dar galėčiau patarti iš savo kepenų valymosi patirties?

Tai, kad valymosi savaitę labai svarbu sušildyti kūną, suteikti jam atsipalaidavimo. Tam labai padeda pirtys arba vonios. Jei neturite vonios, prieš procedūrą rekomenduoju pastovėti bent po karštu dušu. Šiltas vanduo labai atpalaiduoja ne tik raumenis, bet ir vidaus oraganus.

Akmenų pasišalinimo sėkmei įtakos turi ir mėnulis. Bent jau aš pastebėjau, kad mano organizmas labiau valosi per delčią. Todėl pasirenkant kepenų valymosi savaitę, rekomenduoju atsižvelgti, kad pačios valymosi procedūros diena sutaptų su delčia. Visa savaitė gali būti pilnaties pozicijoje. Svarbiausia, kad delčia būtų tądien, kai iš organizmo išeidinės kepenų akmenys ar šlakai.

Kai pažįstam gamtą ir su jos ciklais einam išvien, gamta tampa mūsų sąjungininku.

Ką patarčiau po procedūros?

Dar savaitę visgi palepinti save lengvesniu maistu, vengti maisto, kepto riebaluose ir šaltų maisto produktų bei gėrimų.

Dar patarčiau pavartoti kepenų funkciją stiprinančių žolelių arbatų. Atskirai net nevardinsiu, nes jų apstu mūsų vaistinėse, ypač vaistažolių mišinių kepenų funkcijai pagerinti. Na, o kas turit vaistažolių namuose, puikiai tiks margainio, avižų, medetkų, kiaulpienių arbatos.

Kiek procedūrų daryti ir kaip dažnai kartoti?

A.Moritz rekomenduoja iki 12 procedūrų kas mėnesį. Bet iš savo patirties, sakyčiau, kad 12 procedūrų – čia jau pačiu sunkiausiu atveju. Jei darysite procedūras, tikrai ateis pajautimas, ar dar reikalinga tęsti.

A.Moritz rekomenduoja po trijų procedūrų, po valymosi antrą ar trečią dieną, pasidaryti žarnyno valymą, bet nebūtinai klizmą, galima tiesiog išgerti vieną dozę karčiosios druskos tirpalo: 1 valgomasis šaukštas karčiosios druskos 180 mililitrų vandens. Rekomendacija ypatingai svarbi tokiu atveju, kai iškrenta daug akmenų ir yra apsunkintas pasituštinimas, tam, kad žarnyne neužsilaikytų kepenų ir tulžies pūslės šlakai ir nesukeltų uždegimų žarnyne.

Kadangi gana aiškai jutau savo kūną, mano valymosi procedūros prasidėdavo rugpjūtį ir tęsdavosi rugsėjį ir spalį.  Palankus laikotarpis, kai yra jau šviežių obuolių ir galima gerti šviežiai spaustas sultis. Dar galima ir lapkritį, kai dar ne ypatingai šalta. Bet iš savo patirties pasakysiu, kad bent jau mano kūnas lapkričio mėnesį pereina į kažkokį kaupimo rėžimą, ir šlakų atiduoda mažiau. Bet čia vėlgi, labai individualu. Jauskit save. Tada pavasarį, bent jau man tinkamas metas – kovas, balandis, dažnai sutampantis su gavėnios laikotarpiu. Tinka ir gegužė. Bet bent jau mano kūnas šį mėnesį (gegužę) gerų rezultatų neparodė. T.y. buvo akmenų, bet ne tiek daug, kiek kitais mėnesiais. Vasarą dariau pertrauką. Mano 8 kepenų valymosi procedūros išsitęsė per 2,5 metų.

Sulčių pasirinkimas. 

Tikrai žinau, kad yra žmonių, negalinčių gerti obuolių sulčių. Ar galima pakeisti kitokiomis? Aš bandžiau tik porą kartų, kai pasibaigus naminėms sultims parduotuvėje nusipirkau pasterizuotų obuolių sulčių su aronija, o kitą kartą – obuolių sulčių maišytų su kriaušėmis. Jos tikrai ne tokios rūgščios. A. Moritz pabrėžė, kad gali būti kitokios natūralios sultys, tik svarbu, kad būtų iš  rūgštesnių. Kas negali labai rūgščiai, gali pamaišyti vaisių sultis su daržovėmis. Dar parekomenduosiu pasterizuotas „Ažuožerių sultis“, kurios iš visų išbandytų, mano skoniui, gėrėsi natūraliausiai.

Ką padaro sultys organizme, lengvai įsivaizduos šeimininkės, marinuojančios paukštieną obuolių ar kitose sultyse; ar kosmetologės, dedančios vaisines kaukes ant kūno. Vaisiuose esančios rūgštys suminkština audinius.

Karčioji druska – latakus praplečia, todėl suminkštėjus vidaus organams daug lengviau prasiplečia kepenų bei tulžies pūslės latakai.

Na, ir aliejus. Išgėrus jo, kepenys gauna signalą pagaminti kuo daugiau tulžies riebalų virškinimui. Kepenys turi skiltis, kuriose dėl sutrikusios kepenų veiklos susidaro šlakai, užkemšantys tuos kanalus. Kai išgertam dideliam aliejaus kiekiui suskaidyti pasigamina tulžies perteklius, jis kartu su užsistovėjusia tulžimi ir susikaupusiais šlakais, kaip potvynis, pasišalina į žarnyną.

Karčioji druska atlaisvina ne tik latakus, bet ir žarnyną, todėl su atsilaisvinusiu žarnyno turiniu, tuštinantis iškrenta akmenys ir šlakai iš kepenų latakų ir tulžies pūslės, kurie neskęstą.

Nesu medikė. Tačiau esu inžinerinio mąstymo žmogus. Jei užsikemša kanalizacijos vamzdžiai, jie gali būti atlaisvinami ne tik iškrapštant kamštį mechaniškai, išardant vamzdyną (ką prilyginčiau operacijai), bet ir su aukštesnio slėgio švaraus vandens srove.

Visų savo “valymosi pasiekimų” nefotografavau ir nesurinkau. Tiesiog negalvojau, jog kada nors, kam nors, reikės “įrodymų”. Bet kai jau po šešto savo valymo pradėjau drąsiau kalbėti, ką aš čia su savimi eksperimentuoju, ir artimieji paprašė parodyti, keletą nuotraukų dar spėjau užfiksuoti. Nuotraukos tikrai neestetiškos, patys suprantate, iš kur. Tačiau pačios kalba už save.

Paskutiniojo kepenų ir tulžies valymo turinį parodžiau dviems bendrosios praktikos gydytojoms iš skirtingų miestų. 

Man paklausus, kas čia yra, abi sutartinai patvirtino ir atsakė, kad tulžies akmenys.

Viena jų net šūktelėjo iš nuostabos, iš kur aš juos gavau. Prisipažino, pati prieš metus turėjusi operaciją, kai išėmė vieno centimetro skersmens akmenį, ir nustebo, kaip taip įmanoma be chirurginės operacijos.

Antroji, mano šeimos gydytoja, paklausė, kada turėjau operaciją ir kodėl ji nežinojo. Prisimenu, kaip jau juokdamasi pasakojau savąją istoriją. 

Gydytoja tik patvirtino, kad echoskopas fiksuoja jau kietą akmenų struktūrą, kai operacija neišvengiama. O mano, palyginti minkšti akmenys, dar neapsitraukę kalciu, tulžies pūslėje ir galėjo būti sutraktuoti kaip užsistovėjusi tulžis, nes jų buvę labai daug, pilna tulžis. Tiek daug, kad gydytojas galėjo ir neidentifikuoti  atskirų akmenukų, o jų turinį įvardijo kaip užsistovėjusią tulžį.

Gydytoja tik pasidžiaugė mano jautrumu ir intuicija, ir pasveikino, kad išgelbėjau savo organą. Jos prielaidomis, po penkerių metų jau būčiau gyvenusi su pašalinta tulžimi. Tiek daug akmenų jau neoperuoja, o šalina visą organą.

Gaila, neturiu nuotraukų iš pirmųjų valymosi procedūrų. Bet akmenų tekstūra ir formos – visiškai kitokios. Jie daugiau buvo kaip šlakai ir plokštesni. Vyras matė gyvai, tai pamenu juokėsi, kad bilirubininiai akmenukai atrodė kaip mažos žalios moliūgų sėklos. Na, o kiti mano pažįstami, taikę šį valymosi metodą, pasakojo ir rodė nuotraukas išsivaliusių cholesterolinių, balta mase dengtų akmenų. Kadangi mano turimos nuotraukos labai neestetiškos, į šį straipsnį nededu. Tačiau jei bus įdomu, kreipkitės, pasidalinsiu asmeniškai.

Kepenų valymosi nauda

Mano oda nepalyginamai švaresnė, ženkliai sumažėjo pigmentinių dėmių, dingo migrena ir stuburo skausmai, išnyko kankinę “radikulitai”, t.y. nervų šaknelių uždegimai, kuriuos jau dabar aiškiai sieju su užslopintu pykčiu, nukreiptu į save. Nei mėnesinės, nei priešmenstruacinis sindromas taip, kaip anksčiau tikrai nebekankina. Šeimoje mokomės emocinio raštingumo ir pyktį pripažįstame kaip sveiką bazinę emociją.

Mano artimieji darėsi kepenų valymo procedūras, siekdami sumažinti blogojo cholesterolio kiekį organizme. Turiu tik pasveikinti, kai po kelių mėnesių, po valymosi, pasidarius cholesterolio tyrimus, vaistai nuo cholesterolio nebebuvo skiriami. Taip pat, po šios procedūros artimam žmogui baigėsi daugelį metų kankinusios alergijos tiek maisto produktams, tiek žiedadulkėms, tiek dulkių erkutėms.

Ar dar valysiu kepenis ir tulžį?

Nežinau. Šiai dienai poreikio tikrai nejaučiu. Jeigu pajausiu, kad dar reikia, tai taip, pakartosiu procedūrą. Kepenis valosi mano artimieji, nemažai pažįstamų. Kepenys, tai ne dantys, jų kasdien valyti nereikia. Čia procedūra, kai žmogus jaučia, kad nelabai gerai funkcionuoja kepenys, arba tikrai jau yra problemų.

Jeigu darysitės šią kepenų ir tulžies valymo procedūrą, drąsiai klauskit. Kiek galėsiu, atsakysiu, pasidalinsiu procedūros niuansais detaliau. Mano suvokimu, mes ne tik maistu užteršiame savo kūną, bet ir emocijomis,  mintimis, nesąmoningu įpročiu kaupti nuoskaudas.

Kepenų latakų ir tulžies pūslės valymas pagal Andrea Moritc metodą. Trumpa instrukcija.

Penkias dienas dieta: 1 litras obuolių sulčių per dieną, maistas vegetarinis, vengti riebaus maisto. Vengti šaltų maisto produktų ir gėrimų. Vandens per dieną gerti pagal kūno svorį – 30 ml vandens – vienam kilogramui kūno svorio.

Šeštą dieną: pusryčiams avižinė košė virta ant vandens, be prieskonių. 1 litras obuolių sulčių, pietūs iki 14 val: virti ryžiai su garuose troškintomis daržovėmis be prieskonių. Po 14 val nebevalgom, galima gerti tik vandenį.

Pasiruošiam karčiosios druskos iš kart 4 kartams: 720 ml kambario temperatūros vandens, 4 valgomieji šaukštai karčiosios druskos. Padalinam karčiosios druskos tirpalą į 4 dalis (po 180 ml) ir pirmą dozę karčiosios druskos tirpalo 180 ml išgeriam 18.00 val, antrą – 20.00 val. Rekomenduoju karčiosios druskos tirpalą gerti per šiaudelį – būna ne taip kartu).

21.45 val išsispaudžiam 2/3 stiklinės greipruktų sulčių ir sumaišom su 0.5 stiklinės aukštos kokybės aliejaus. Viską suplakame 0,5 litro stiklainyje.

22.00 val pasiruošus miegui išgerti grefruktų ir aliejaus mišinį, geriant vis paplakti. Išgerti rekomenduojama atsistojus, tada padeda dar ir Žemės traukos jėga. O atsigulti rekomenduojama ant aukštesnės pagalvės ant dešinio šono. 20 min nejudėti ir nekalbėti, kad nesupykintų. Jei per dieną neišėjo pasituštinti – būtina pasidaryti prieš tai klizmą ar kitokią žarnyno valymo procedūrą.

Septintą dieną: 6.00 val – trečia porcija kračiosios druskos tirpalo 180 ml. 8.00 val – ketvirta porcija karčiosios druskos. 10.00 val jei norisi – galimi pusryčiai – natūralios sultys.

Savaitė po valymosi procedūros – rekomenduojama dieta kaip prieš kepenų valymą, bet jau be obuolių sulčių, tada rekomenduojamos kepenų ir tulžies veiklą reguliuojančios arbatos.

SĖKMĖS!

2018 m. pavasaris

Kristina Naruševičienė, +37060609449

×

Krepšelis